Temos / Astronomija
Įvadas. Mėnulis. Mėnulio sandara. Mėnulio judėjimas. Mėnulio paviršius. Mėnulio evoliucija. Mėnulio tyrinėjimai. Skrydžiai į Mėnulį. Mėnulio žemėlapiai - mėnlapiai. Mėnulio panorama. Mėnulis iki “Lunar Orbiterių” skrydžių. Fotografavimas iš kosminių aparatų. Krateriai su spinduliais. Išvados.
Darbas įkeltas: 2010-01-09 /
Apimtis puslapiais: 8 /
Kaina: 1 tšk.
Turinys. Teleskopai. Teleskopų istorija. Refraktorių veikla. Reflektoriai. Hablo kosminis teleskopas. Kaip viskas vyko. Teleskopo dydis ir elementai. Tyrimai. Literatūros sąrašas.
Darbas įkeltas: 2008-12-09 /
Apimtis puslapiais: 8 /
Kaina: 1 tšk.
Metų laikai. Šventės ir išeiginės dienos. Valandos.
Darbas įkeltas: 2008-12-03 /
Apimtis puslapiais: 3 /
Kaina: 1 tšk.
Saulės kalendorius. (Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą... ). Literatūra.
Darbas įkeltas: 2008-12-03 /
Apimtis puslapiais: 3 /
Kaina: 1 tšk.
Mūsų Saulė yra eilinė Galaktikos spektrinės klasės G2 pagrindinės sekos žvaigždė, viena iš pustrečio šimto milijardų. Ji skrieja beveik apskrita orbita, esančia už 30000 šm nuo Galaktikos centro. Skriejimo orbita greitis 250 km/s vieną apsisukimą padaro per 225 mln. metų...
Darbas įkeltas: 2008-12-03 /
Apimtis puslapiais: 2 /
Kaina: 1 tšk.
Marso palydovai. Fobas ir Deimas iki “Marinerių” skrydžių. “Marinerio-9” atradimai. Paslaptingi krateriai. Jupiterio palydovai. Saturno palydovai. Kiti Saturno palydovai. Urano palydovai. Neptūno palydovai. Plutono palydovai. Literatūra.
Darbas įkeltas: 2008-11-24 /
Apimtis puslapiais: 4 /
Kaina: 1 tšk.
Ekliptika, pavasario ir rudens lygiadienio taškas, vasaros ir žiemos saulėgrąžos taškas? Ką vadiname precesija ir nutacija? Apibūdinkite žvaigždinį ir sinodinį mėnesį. Išvardykite Mėnulio fazes. Kurioje Mėnulio fazėje gali įvykti visiškas Saulės užtemimas, Mėnulio užtemimas? Kodėl Saulės ir mėnulio užtemimai gana reti? Kas yra žvaigždinė para? saulinė para? Apibūdinkite juostinį ir vasaros laiką. Kuo pagrįstas Saulės kalendorius? Kodėl kai kurios planetos judėdamos daro “kilpas”? Kas yra planetos jungtis, tranzitas, elongacija, opozicija, kvadratūra?
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 2 /
Kaina: 1 tšk.
Mėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą...
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 8 /
Kaina: 1 tšk.
Vieną 1967 metų naktį Kembridžo universiteto aspirantė Dž.Bel radioteleskopu aptiko keistus radijo signalus, kurie nuostabiai tiksliai kartojosi kas 1,337 sek., tarsi danguje būtų budėjęs radijo švyturys. Kembridžo astronomai iš karto labai apsidžiaugė - manė pagaliau suradę ilgai lauktus nežemiškų civilizacijų signalus...
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 2 /
Kaina: 1 tšk.
Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Atlėkę iš Galaktikos platybių, Saulės, po truputį ir iš Jupiterio, jie iš visų pusių daužo Žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios tokios reliatyvistinės... Kas yra kosminiai spinduliai? Apie tarpžvaigždinę medžiagą.
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 4 /
Kaina: 1 tšk.
Paukščių takas. Galaktikos sandara. Žvaigždžių spiečiai. Tarpžvaigždinė medžiaga. Visata. Galaktikų grupės ir spiečiai. Visatos plėtimasis. Žvaigždžių judėjimas ervėje. Galaktikų susidarymas. Žvaigždžių susidarymas. Žvaigždžių evoliucija. Planetų sistemos susidarymas. Gyvybė visatoje. Antropinis principas.
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 3 /
Kaina: 1 tšk.
Jupiteris. Jupiterio charakteristika. Jupiterio šeima. Literatūra.
Darbas įkeltas: 2008-11-10 /
Apimtis puslapiais: 3 /
Kaina: 1 tšk.
Žvaigždės. Žvaigždžių evoliucija. Galaktiniai ūkai. Nuo ūkų iki pulsarų. Ūkai: ankstyvoji stadija. Planetiškieji ūkai. Supernovos ir pulsarai. Pulsarai ir juodosios skylės. Dvinarės žvaigždės. Dvinarės žvaigždės ir jų sandara. Spektroskopinės ir užtemdomosios dvinarės. Dvinarių žvaigždžių reikšmė. Pulsuojančiosios žvaigždės. Netaisyklingosios kintamosios žvaigždės. Žvaigždžių spiečiai. Žvaigždynai. Literatūra.
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 15 /
Kaina: 1 tšk.
Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės...
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 3 /
Kaina: 1 tšk.
1. Mokslas tiriantis radijo bangas kosmose.
2. Artimiausia žvaigždė.
3. F ir G klasės žvaigždės spalva.
4. Dangaus plotas, apribotas sutartos linijos.
5. Viena iš atmosferos dalių.
Darbas įkeltas: 2009-11-04 /
Apimtis puslapiais: 4 /
Kaina: 1 tšk.
Pirmieji metai pagal Saturno metų ciklą yra ELNIO.
Antrieji metai pagal Saturno metų ciklą. Tretieji pagal Saturno metų ciklą MANGUSTOS metai. Ketvirtieji metai pagal Saturno ciklą VILKO metai. Penktieji metai pagal Saturo ciklą GANDRO metai. Šeštieji metai pagal Saturno ciklą VORO metai. Septintieji metai pagal Saturno ciklą yra GYVATĖS (ŽALČIO) metai. Aštuntieji metai pagal Saturno ciklą BEBRO metai. Devintieji pagal Saturno ciklą VĖŽLIO metai. Dešimtieji metai pagal Saturno ciklą ŠARKOS metai. Vienuoliktieji metai pagal Saturno ciklą VOVERĖS metai. Dvyliktieji metai pagal Saturno ciklą VARNO metai. Tryliktieji metai pagal Saturno ciklą GAIDŽIO metai. Keturioliktieji metai pagal Saturno ciklą TURO (JAUČIO) metai...
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 38 /
Kaina: 1 tšk.
Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai žemės...
Marso atmosfera. Marso paviršius. Marso panorama. Senos ir naujos teorijos. Skrydžiai į Marsą.
Darbas įkeltas: 2008-11-14 /
Apimtis puslapiais: 2 /
Kaina: 1 tšk.
Tik truputį daugiau kaip per 8 minutes saulės spinduliai, nuskrieję 150 milijonų kilometrų, pasiekia žemės paviršių. Didžiąją dalį saulės spindulių sudaro trumposios (bangų ilgis 0,3 - 3,0 mm) elektromagnetinės bangos. Apie 35 proc. šios energijos Žemė atspindi atgal į kosmosą, o likusioji dalis sunaudojama žemės paviršiui šildyti, išgarinimo-kondensacijos ciklui, bangoms jūrose, oro ir vandenynų srovėms bei vėjui atsirasti...
Darbas įkeltas: 2006-05-10 /
Apimtis puslapiais: 4 /
Kaina: 1 tšk.
Daugelis iš mūsų matė televizijos laidas ar skaitė įspūdingas knygas, kurios nupasakoja Sovietų ir JAV kosminių programų kovą 1950 - 1960-siais. Kas gali pamiršti visų amerikiečių nuostabą, kai jie sužinojo, kad sovietų Sąjunga paleido palydovą Sputnik 1958-siais?...
Darbas įkeltas: 2006-05-09 /
Apimtis puslapiais: 4 /
Kaina: 1 tšk.
Merkurijus. Merkurijaus charakteristika. Venera. Veneros charakteristika. Žemė. Žemės charakteristika. Marsas. Marso charakteristika. Naudota literatūra.
Darbas įkeltas: 2006-05-09 /
Apimtis puslapiais: 8 /
Kaina: 1 tšk.