Temos / Ekologija

Įvadas. Oro sudėtis. Oro tarša. Visuotinis klimato atšilimas arba „šiltnamio efektas“. Ozono sluoksnis. Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Oro taršos mažinimo priemonės. Išvados. Šaltinių sąrašas.

Įvadas. Teorinė dalis. Vėjo samprata. Vėjo energetika. Vėjo energetika Lietuvoje. Istorija. Pirmosios elektrinės. Lietuvos vėjo elektrinės. Vėjo energetikos Lietuvoje plėtros galimybės. Vėjo energetikos trūkumai. Mitai. Poveikis aplinkai. Vėjo energijos kaina. Vėjo jėgainės jūroje- privalumai ir trūkumai. Vėjo energijos nauda. Švaresnis klimatas. Sumažėjusios elektros kainos. Ekonomikos plėtra. Praktinė dalis. Vėjo energijos panaudojimas. Vėjo energijos panaudojimas pasaulyje. Vėjo energijos gamyba ir panaudojimas Lietuvoje. Išvados. Literatūra.

Ištrauka iš darbo: Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Gamta- tai tarsi antrieji namai. Žmogus čia galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą.dažnai gamtoje žmogus išsakydavo savo slapčiausias mintis, pasakodavo savo bėdas ir vargus. Poetai „spalvotais” žodžiais tapė gamtos gyvenimo pulsavimas ir žmogų užplūstančios jausmų bangos-tai žmogaus ir gamtos vienybė...

Paviršiniai vandenys. Požeminiai vandenys. Vandenynų ir jūrų vanduo. Gamtinių vandenų priemaišos. Vandens savybės. Pagrindinės cheminės savybės. Biologinės bakterologinės savybės. Vandens apytaka ir pasiskirstymas žemės planetoje. Žemės planetos vandens balansas. Lietuvos respublikos upių ir vandens telkinių hidrografinis tinklas. Vandeningos Lietuvos upės. Tvenkiniai. Fizinės, geografinės upės baseino charakteristikos. Upių nuotėkis. Pagrindiniai nuotekio kaitos veiksniai. LR teritorijos hidrologinis rajonavimas. Kompleksinis vandens išteklių panaudojimas. LR vandens strategija ir esamos būklės apžvalga. Lietuvos vandens išteklių naudojimas. Vandens telkinių kokybės modeliavimo principai. Požeminiai vandenys. Požeminio vandens cheminės savybės. Požeminio vandens ištekliai. Vandenvietės. Vandens kokybės gerinimo metodai. Nuotekos. Nuotekų tvarkymo sistema. Pagrindinės nuotekų užterštumo charakteristikos. Valyme naudojamos sąvokos. Nuotekų valymo principai. nuotekų mechaninio valmo įrenginiai: septikai. Nuotekų biologinio valymo įrenginiai. Nuotekų valymas nefiksuotais mikroorganizmais. Biofiltrai. Nuotekų dumblas.

Anotacija (anglų k.). Įvadas. Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai. Svarbiausi reikalavimai sveikai aplinkai. Sveikatai pavojingi aplinkos veiksniai. Individualūs veiksniai, turintys įtakos sveikatai. Aplinkos tarša. Aplinkos taršos istorija. Atmosferos oro tarša ir žmogaus sveikata. Dirvožemio tarša ir žmogaus sveikata. Vandens tarša ir žmogaus sveikata. Saugus būstas ir sveikata. Stabili globalinė aplinka ir žmogaus sveikata. Aplinkos taršos mažinimas. Vandens taršos mažinimas. Taršos mažinimas deginant iškastinį kurą. Išvados. Literatūra.

Bendros žinios apie dirvožemį. Dirvožemio tarša. Dirvožemio naikinimas. Dirvožemio erozija ir apsauga nuo jos. Pažeisto dirvožemio rekultivacija. Kenksmingų cheminių medžiagų higieninis normavimas dirvožemyje. Ekologinio žemės ūkio reikalavimai ir jo plėtra. Dirvožemių būklė ir apsaugos strategija Lietuvoje. Dirvožemio monitoringas. Naftos teršalų valymas iš užteršto dirvožemio. Dirvožemio apsaugą reguliuojantys pagrindiniai teisiniai aktai. Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas.

Užterštumas - aplinkos teršimas medžiagomis kenksmingomis žmogaus sveikatai ir natūraliai ekosistemai (gyviems organizmams ir juos supančiai aplinkai). Aplinkos užterštumas būna natūralių žemės procesų pasekmė, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimas, bet dažniausiai tai būna neapdairios žmogaus veiklos pasekmė...

Kuršių marios. Krantai. Hidrologinis režimas. Terminis ir cheminis režimas. Augalija ir gyvūnija. Žvejyba. Laivyba. Geologinė raida. Tyrimo istorija. Literatūra.

Ekosistemos raida. Pirminė ir antrinė sukcesija. Kintant fitocenozei, kinta ir zoocenozė. Ekosistemos klimaksas.

Ekosistemų produktyvumas. Informacijos apytaka ekosistemose. Nuodingų medž., koncentracija ekosistemose. Populiacijos sąvokos samprata. Rezervatai. P homeostazė. Biosfera ir biogeninių medžiagos, apytaka joje. Biosferos struktūra ir evoliucija. Nacionaliniai parkai. Vandens apytaka. Regioniniai parkai. Draustiniai. Raudonoji knyga. Saugomos teritorijos. ST steigimas. Saugomi kraštovaizdžio objektai ir gamtos paminklai.

Ekologijos samprata. Ekosistemos samprata, komponentai. Energijos ir medžiagų apykaita ekosistemose. Populiacijos savokos samprata. Populiacijų tipai. Biosfera. Biocheminė apytaka. Vandens apytaka. Deguonies apytaka. Anglies apytaka. Azoto apytaka. Saugomos teritorijos. Rezervatai. Nacionaliniai parkai. Saugomi kraštovaizdžio paminklai ir gamtos objektai. Draustiniai ir jų rūšys. Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai. Gamtos paminklų apsaugos zonos. Regioniniai parkai. Gyvūnijos, reikšmė. Ekologinė etika. Raudonoji knyga. Gyvūnijos nykimo priežastys. Gyvūnijos, reikšmė Gyvūnijos nykimo priežastys. Raudonoji knyga. Ekologinė etika. Atmosferos apsauga. Rūgštūs lietūs. Ozono sluoksnio nykimas. Cheminis oro uzterstumas Užteršto oro valymo metodai, įranga. Fizikinė oro tarša. Miško resursai. Miško kirtimas. Miškų želdinimas. Medienos panaudojimas. Malkų kaloringumo grupės. Miško ekologinis vaidmuo. Miškų želdinių lokalinė ekologinė reikšmė. Vandens resursai ir jų apsauga. Vandens užteršimas ir valymas. Vandens telkinių apsauginės juostos,jų išskyrimas ir priežiūra. Žemės ūkio objektų sanitarinės apsaugos zonos. Dirvožemis ir jo apsauga. Priešerozinių priemonių sistema. Dirvožemio erozija. Dirvožemio resursai (žemės fondas).

Temą “Žmogus ir gamta” pasirinkau norėdamas parodyti šiuolaikinių žmonių daromą nepataisomą žalą gamtai. Referate aš įvardinu transporto priemonių, gamyklų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Aprašau organizacijų, siekiančių išsaugoti švarią ir neužterštą gamtą, veiklą, taip pat pateikiu statistinius duomenis... Dėstymas. Išvados. Naudota literatūra.

Gamtos apsauga. Lietuvos gamta. Tarša. Upės. Rezervatai. Miškai.

Vandens vartojimas ir teršimas. Paviršinio ir požeminio vandens kokybė. Vandens vartojimas ir teršimas. Upės. Ežerai. Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenų kokybė. Požeminio vandens kokybė.

Radioaktyviųjų medžiagų šaltiniai yra dvejopo pobūdžio - gamtiniai ir antropogeniniai. Gamtiniai radioaktyvūs nuklidai patenka į atmosferą iš viršutinių žemės sluoksnių, taip pat susidaro sąveikaujant kosminiams spinduliams su ore esančių medžiagų atomų branduoliais. Šių radionuklidų koncentracija kinta priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, saulės aktyvumo ir kitų faktorių. Gamta ir žmogus yra prisitaikę prie natūralios kilmės radioaktyviųjų medžiagų poveikio, jei nėra radionuklidų sankaupų tam tikrose vietose...

Atsakomybė - dorovės sąvoka bei etikos kategorija, išreiškianti žmogaus ir pasaulio savitarpio priklausomybę, fiksuojanti realybės sferą, kurioje kyla problemų ir su kuria žmogus susitapatina. Ši kategorija iškelia individo santykį su savo elgesiu bei jo rezultatais ir pabrėžia dorovinį asmenybės brandumą, jos neabejingumą tam, kas artimiausioje aplinkoje ir pasaulyje vyksta. Atsakomybė nubrėžia subjekto veikloje ribą, kuri skiria dorybę nuo ydos, dvasingą poelgį nuo bedvasio aktyvumo ar neveikimo, kitaip sakant, atsakomybė yra žmogaus dorovinio santykio su pasauliu pagrindas... Literatūros sąrašas.

Įvadas. Kas yra ekologinis ugdymas? Gamtosaugines mokyklos, jų veikla. Ekologiniai centrai. Ekologinio ugdymo nauda. Išvados. Literatūros sąrašas.

Bendrieji gamtosaugos aspektai. Oro tarša. “Šiltnamio efektas“. “Rūgštūs lietūs“. Poveikis žmogaus sveikatai. Vandens tarša. Lietuvos vandenų būklė. Sunkieji metalai. Poveikis žmogaus sveikatai. Chemizavimas. Nitratai. Pesticidai. Naudota literatūra.

Mikroorganizmai aktyviai padeda formuotis dirvožemiui, vykti medžiagų apytakai gamtoje (sieros, geležies, anglies, azoto ir kitų junginių) ir savaime dirvožemiui apsivalyti nuo organinių teršalų. Kokybinės ir kiekybinės mikrofloros sudėties pokytis priklauso nuo dirvožemio rūšies, drėgmės, rūgštingumo, klimato sąlygų ir daugelio kitų priežasčių...

Įvadas. Aplinkos apsauga. Vandens tiekimas ir nuotekos. Oro kokybė. Atliekos. Aplinkos apsaugos finansavimo principai. Aplinkos apsaugos valdymas. Organizacinė struktūra. Aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas. Organizacijos besirūpinančios aplinkosauga Lietuvoje. Valstybinės organizacijos. Aplinkos ministerija. Svarbiausieji ministerijos uždaviniai. Artimiausio laikotarpio prioritetai. Nevalstybinės organizacijos. Lietuvos žaliųjų judėjimas. Pagrindinės Lietuvos žaliųjų judėjimo veiklos sritys. ISPA programa. Minėtinos aplinkos apsaugos dienos. Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Pasaulinė žemės diena. Išvados. Literatūros sąrašas