Temos / Pedagogika

Įvadas. Diskriminacijos pevencija mokykloje. Diskriminacijos prevencija pradinėje mokykloje. Diskriminacijos prevencija pagrindinėje mokykloje. Išvados. Literatūra.

Įvadas. Ligšiolinė studijų finansavimo būklė Lietuvoje. Studijų finansavimo tobulinimo būtinybė. Privataus ir valstybinio finansavimo ypatumai. Teisės aktai, reglamentuojantys naują studijų finansavimo tvarką. Naujas studijų finansavimo modelis 2009 metais. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.

Socialinės rizikos šeima. Pagal kokį įstatymą yra skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos? Socialinės paslaugos šeimoms. Bendrosios paslaugos. Specialiosios paslaugos. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų nusikalstamumą. Darbas su vaikais iš multiprobleminių šeimų dienos centre. Darbas su priklausomais nuo psichoaktyvių medžiagų tėvais. Komandinio darbo pranašumai organizacijoje. Šeima. Mokykla. Bendraamžių grupės. Darbovietė. Visuomenės informavimo priemonės. Socialinio pedagogo paskirtis. Alkoholizmas. Socialiniai pedagogai lietuvoje pradėti rengti. Profesinės veiklos sritys ir kompetencijos. Prevencinės pedagogikos strategijos ir metodai. Prevencinės programos ugdymo įstaigoje. Psichodrama. Saviraiška. Meno terapija. Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos. Socialinio pedagogo funkcijos. Kas yra savižudybė? Paaugliu delinkventinio elgesio priežastys? Žiniasklaida. Mokykla. Socialinio pedagogo funkcijos darbe su vaikais, patyrusiais seksualine prievarta? (Ats.: konsultanto, tarpininko - gynejo). Darbo metu konsultantas naudoja penkias grupes įgūdžių. Teisinio gynėjo metu, socialinis pedagogas turėtų. Paslaugos grįžusiems iš įkalinimo vietų. Pagrindinės socialinės problemos LT. Problemos sprendimo proceso etapai pagal Johnson. Socialinio pedagogo tikslas bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo su šeima efektyvūs metodai. Vaiko gerovės politikos užtikrinimo problemos. Išvardinkite renginio organizavimo komponentus? Šeimos funkcijos? Vaiko globos institucijų rūsys? Dienos globos įstaigos. Laikino gyvenimo įstaigos. Stacionarios globos įstaigos. Specialaus ugdymo istatyme iteisintos ugdymo programos. Specialiųjų poreikių asmenų bendrasis lavinimas. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis, aukštesnysis mokymas ir aukštasis mokslas. Specialiųjų poreikių suaugusiųjų neformalusis švietimas. Globos institucijų sistema lietuvoje. Tipai ir rūšys.

Logopedijos istorija. Mikčiojimas. Mikčiojimo simptomatika. Antrinė simptomatika. Palydintieji psichiniai reiškiniai. Psichosocialinės pasekmės. Priežastys. Ar mikčiojimas išgydomas? Kas ir kaip gydo mikčiojimą? Rekomendacijos. Naudota literatūra.

Įvadas. Vaiko auklėjimas. Alkoholio ir narkotikų vartojimas. Šeima ir mokykla jaunimo ugdyme. Televizija jaunimo ugdyme. Jaunimo ugdymo problemos. Išvados. Naudota literatūra.

Teorinė dalis. Aukštasis mokslas Lietuvoje. Informacijos šaltinių sąrašas. Praktinė dalis.

Auklėjamojo renginio išplėstinis planas. Saugaus eismo klasė – saugus elgesys gatvėje. Renginio parengimas. Renginio eiga. Įvadinė dalis. Pagrindinė dalis. Pabaiga. Renginio analizė.

Šventinis scenarijus "Kaip sniego senis ieškojo draugų" sukurtas vaidinti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ištrauka iš darbo: Scenoje miško aikštelė. Į mišką atbėga vaikai ir mėtosi “sniego gniūžtėmis”. Pro šalį skrenda šarka. Ji pri skrenda prie vaikų ir aiškina, kad seniau vaikai lipdydavo sniego senius,kai būdavo daug sniego.pasiūlo nulipdyti “sniego senį”...

Auklėjamoji šeimos funkcija. Suvokti vaikų ugdymo šeimoje esmę, tikslus ir uždavinius. Analizuoti šeimos tyrimo metodus. Auklėjimo stilių poveikis vaikams. Kritiškai vertinti negatyvias auklėjimo pozicijas. Skatinimo būdai. Bausmių taikymo galimybės. Analizuoti vaikų elgesio ydas, jų atsiradimo priežastis. Svarstyti vaikų neklausymo priežastis ir numatyti drausminimo būdus. Tipiškos tėvų bendravimo su vaikais klaidos. Nagrinėti veiksnius, įtakojančius mikroklimatą šeimoje. Pozityvus ir negatyvus mikroklimatas šeimoje. Mikroklimatas šeimoje būna palankus. Skyrybų poveikis vaikams. Pedagogų problemos su vaikais patyrusiais tėvų skyrybas. Alkoholio poveikis vaikui. Žalingų įpročių atsiradimo priežastys. Kaip kovoti su žalingais įpročiais. Žymių Lietuvos pedagogų patirtis vaikų ugdymo šeimoje aspektu. Šeimos funkcijos. Analizuoti vaikų ugdymo šeimoje specifiką skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais.

Stebėjimo tikslas: ugdymas per pamoką. Stebėjimo vieta. Klasė: 8. Pamokos tikslai. Pamokos tipas: mokymasis bendradarbiaujant (darbas grupėse). Pamokos protokolas. 1) Stebėjimo tikslai. 2) Pamokos struktūra. 3) Ugdymo turinys. 4) Ugdymo principai. 5) Ugdymo metodai. 6) Pažangos ir pasiekimų vertinimas. 7) Pedagogo asmenybės vaidmuo. 8) Mano požiūris į pamoką.

Įvadas. Projektinės veiklos apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos. Projekto apibrėžimas. Projektų valdymo apibrėžimas. Projektinės veiklos ypatumai. Projektinė veikla bibliotekininkystės kontekste. Anketinio tyrimo "Rytų Lietuvos viešųjų bibliotekų projektinė veikla 2000 – 2004 m." analizė. Viešųjų bibliotekų dalyvavimo projektinėje veikloje atspindys profesiniame žurnale ir bibliotekų tinklalapiuose. 2000 – 20004 m. Rytų Lietuvos viešųjų bibliotekų įgyvendinti projektai: žurnale "Tarp knygų" ir internetinėse bibliotekų svetainėse. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė ir Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas. Peržiūrėtos literatūros ir šaltinių sąrašas. The projects of public libraries in 2000 – 2004: themes, partners and sponsors (summary). Priedai.

Negalios samprata. Trumpa istorinė apžvalga. Kas ta integracija ir kodėl ji svarbi žmogui su negalia? Neįgaliųjų vaikų integracija Lietuvoje. Integracijos teorija ir praktika. Neįgaliųjų vaikų integracija Lenkijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Švedijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Norvegijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Estijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Prancūzijoje. Integracijos nauda.

Ugdymo samprata. Pagrįskite teiginį, kad ugdynmas daugiamatis teiginys. Atskleiskite pedagogikos, kaip mokslo sistemos sklaidą (integracija su kitais mokslais, naujų pedagogikos mokslo šakų atsiradimą). Ugdymo tikslai, jų kaita. Įrodykite, kad idealiu aspektu ugdymo pagrindinis tikslas visapusiškos asmenybės ugdymas. Pasirinkite konkretų moksleivių amžiaus tarpsnį (pradinukas, pagrindinės mokyklos moksleivis,, vidurinės mokyklos moksleivis ir t.t.), apibūdinkite pasirinkto amžiaus tarpsnio moksleivį bei pateikite šio amžiaus tarpsnio pedagoginės diagnostikos būdus. Pateikite ugdytojo profesiogramos modelį, susiejantį jį su xxi amžiaus iššūkiais švietimui, pedagogų perkvalifikavimui,atestavimu, naujomis mokytojų rengimo strategijomis. Visuomeniniai reikalavimai keliami pedagogams. Pedagogo savybės bei socialumo reikšmė. Profesinis meistriškumas. Pedagogas ir technologijų amžius. Išvados. Ugdymo principai. Ugdymo principų įgyvendinimo pavyzdžiai pedagoginiame procese. Lietuvos švietimo sistema. Apibūdinkite įvairias švietimo institucijas. Lietuvos švietimo sistemos principai. Jų sklaida ir įgyvendinimas.xxi a iššūkių kontekste ( švietimo gairės 2003-2012). Švietimo reforma. Paanalizuokite vykdomos švietimo reformos privalumus ir trūkumus. Švietimo reforma. Paanalizuokite vykdomos švietimo reformos privalumus ir trūkumus. Mokymo kryptys. Produktyvios mokymosi atmosferos sukūrimas. Mokymo organizavimo formos. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai. Mokymo procesas kaip mokymo komponentų visuma, jų tarpusavio ryšiai. Apibūdinkite tris mokymo tikslų ( pažinimo, emocinio-vertybinio ir psichomotorikos) lygius ir juos iliustruokite pavyzdžiais. Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios sąvokos. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslai, turinio ir metodo vienovė. Turinys išdėstomas dvejopai. Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Pamoka pagrindinė mokymo forma. Pamokos organizavimas. Studijuojamo dalyko pamokų ugdomieji aspektai. Pamoka pagr.mokymo organizavimo forma. Reikalavimai šių dienų pamokai. Geros pamokos bruožai. Kūrybiška pamoka. Mokykla kaip ugdymo institucija. Mokyklos ugdomoji galia. Mokyklos atvirumas visuomenei. Mokykla tęstinio mokymosi institucija. Mokykla - socialinio ugdymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Mokymo turinys, jo ypatumai ir kaitos tendencijos reformuojant švietimą.mokymo turinio parinkimo kriterijai pamokoje. Apibūdinkite studijuojamo dalyko standartus, mokymo planus, programų ir vadovėlių ugdomąsias galimybes. Mokymo turinys, jam keliami reikalavi mai ir mokymo principai. Mokymo turinys, jam keliami reikalavi mai ir mokymo principai. Mokymo (si) metodai. Jų pasirinkimo kriterijai ir konkrečių metodų taikymas ugdymo procese. Mokymo metoai, jų taikymas, privalumai ir trūkumai. Mokymo metodai, jų samprata. Metodų rūšys. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Mokymo (si) rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Principai, funkcijos, metodai. Vertinimo problemos. Asmeninio požiūrio į vertinimą pagrindimas. Mokymo(-osi) rezultatų tikrinimas ir vertinimas: funkcijos, principai, metodai, problemos. Vertinimo metodikos. Mokinių grupinio, individualaus, rašto darbų vertinimo kriterijai. Aplankai. Projektinis mokymas, jo vieta ugdymo procese.mokytojo vaidmuo projektiniame darbe. Bendradarbiavimas kaip ugdymo veiksnys pedagoginiame procese. Mokytojo vaidmuo, mokantis bendradarbiavimo. Auklėjimo proceso teoriniai pagrindai ir samprata. Auklėjimo problemos ir jų sprendimo būdai šiandieninėje mokykloje. Vertybės auklėjimo procese. Vertybių ugdymo metodai. Mokymas (sis) spręsti ir apsispręsti konkrečiose ugdomojo proceso situacijoje. Auklėjimo metodai, jų klasifikacija, paskirtis. Atskirų metodų taikymas ugdymo procese. Auklėjimo metodų klasifikacijos problema. Įtikinėjimo metodas ir jo formos. Įpratinimo metodas. Pavyzdžio metodas. Skatinimo metodas. Draudimai ir bausmės. Religinis auklėjimas. Auklėjimo metodai lietuvių liaudies pedagogikoje. Dorinis mokinių ugdymas( tikslas, uždaviniai, turinys, būdai). Dorinio auklėjimo problemos ir jų įgyvendinimo bei sprendimo būdai mokykloje. Dorinis auklėjimas – ugdymo pagrindas. Dorinių vertybių ugdymo psichologiniai – pedagoginiai pagrindai. Tautinio ugdymo esmė, tautinės individualybės ugdymas (tikslas, uždaviniai), pateikite ir aptarkite mokinių ugdymo tautiškumo dvasia per mokomojo dalyko pamokas ir papildomą veiklą.

Įvadas. Vaiko ugdymo kryptys. Vaikų ugdymo sistema. Vaikų ugdymo lopšelyje – darželyje organizavimas. Ikimokyklinukas - būsima asmenybė. Lopšelio – darželio, grupių ir teritorijos aplinka. Auklėjimo stilius. Ankstyvojo amžiaus vaikų programa. Sveikatos saugojimo kompetencija. Sveikata – svarbiausia gyvenimo vertybė. Socialinė kompetencija. Pažinimo kompetencija. Pažinimo džiaugsmas. Komunikavimo kompetencija. Darbas – pasirengimo gyvenimui mokykla. Išvados. Literatūra.

Įvadas. Vaikų auklėjimo šeimoje specifika. Vaikų auklėjimo stiliai šeimoje. Vaikų auklėjimo stilių šeimoje įvairovė. Motinos ir tėvo asmenybinių ypatybių įtaka vaikų auklėjimo stiliui. Emocinio smurto naudojimas auklėjant vaikus šeimoje. Išvados. Literatūra.

Vaiko sveikos gyvensenos modelis. Organizmo augimo raidos panašumai ir skirtumai. Laikysenos sutrikimai. Nervų sistemos amžiaus tarpsnių ypatumai. Vaikų ir suaugusiųjų analizatorių panašumai ir skirtumai. Vaiko širdies treniravimo modelis. 4-5 širdies treniravimo etapų planas. Kvėpavimo pratimų kompleksas. Racionalios mitybos principai. Paros racionas, maisto davinio kalorijos. Vaikų ir suaugusiųjų šalinimo sistemos, panašumai ir skirtumai. Odos pakenkimai. Apibūdinti lytinį brendimą ir auklėjimą. Lytinio auklėjimo planas. Grūdinimosi procedūrų kompleksas 10–16 metų vaikams. Desmurgija. Specialiųjų poreikių vaikų raidos ypatumai. Sveikatos apsaugos modelis.

vadas. Valios samprata. Savikontrolės, kaip valios savybės, apibūdinimas. Savęs vertinimo samprata. Savęs vertinimo užuomazgos ikimokykliniame amžiuje ir jo raida jaunesniame mokykliniame amžiuje. Savikontrolės užuomazgos ikimokykliniame amžiuje ir jos raida jaunesniame mokykliniame amžiuje. Vaikų valios ugdymas tam tikrais amžiaus tarpsniais. Išvados. Literatūros sąrašas.

Pirmųjų Lietuvos švietimo veikėjų idėjos (Roizijus, Rapalionis, Kulvietis, Mažvydas, Liauksminas, Daukša). Švietimas Lietuvoje XVIII amžiaus I –osios Edukacinės komisijos veikla. Švietimas Lietuvoje XIX amžiaus I-oje pusėje. II-osios Edukacinės komisijos veikla. Žymiausi XIX amžiaus I-os pusės Lietuvos švietėjai. Švietimas Lietuvoje XIX amžiaus II-oje pusėje. Žymiausi XIX amžiaus II-os pusės švietėjai. Nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimas (1918–1940). Švietimas Lietuvoje 1940–1945 metais. Švietimas Lietuvoje 1945-1990 metais. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos problemos ir naujovės. Prigimties ir aplinkos poveikio teorija Lietuvoje ir jos atstovų idėjos. Eksperimentinė pedagogika Lietuvoje ir jos atstovų veikla. Kultūros pedagogikos kryptis Lietuvoje ir jos atstovų idėjos. Naujojo auklėjimo kryptis Lietuvoje ir jos atstovų idėjos. Socialinės ir humanistinės krypties pedagoginė mintis Lietuvoje ir jos atstovų idėjos. Diferencijuoto, individualizuoto, probleminio ugdymo sistemos. Montesori, Valdorfo, "Geros pradžios" ugdymo sistemos.

Bloomo taksonomija. Mokymąsis bendradarbiaujant. Tradicinės, aktyvio- sios ir moderniosios šiuolaikinės mokymosi sistemų lyginamoji analizė. Mokytojo darbo kriterijai JAV. Šiuolaikinės moderniosios mokyklos modelis. Valdorfo mokyklos pedagoginiai pagrindai ir praktika. Valdorfo mokyklos pedagoginis planas ir psichologinė analizė. Bausmės. Naujosios mokyklos Vokietijoje, jų lyg. analizė.

Tema. Tikslai. Metodai ir metodiniai būdai. Forma. Priemonės. Auditorija. Temos motyvavimas. Pasiruošimas renginiui. Renginio eiga. Pagrindinė dalis. Pabaiga.